XVII-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa (užsienio politikos dalis)

Sukurta 2013.12.05 / Atnaujinta 2016.12.14 15:32

Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“

VEIKSMINGA UŽSIENIO POLITIKA

Užsienio politikos nuoseklumas, aktyvumas ir tęstinumas

295. Lietuvos valstybės užsienio politika remiasi ilgalaikiais nacionaliniais interesais, jų įgyvendinimo tęstinumu. Efektyvi ir nuosekli Lietuvos užsienio politika grindžiama solidaraus demokratinių valstybių bendradarbiavimo, tarptautinės teisės viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms bei laisvėms ir gerų kaimyninių santykių palaikymo principais.

296. Pagrindinis Lietuvos valstybės užsienio politikos tikslas – valstybės nepriklausomybės ir demokratijos apsaugojimas, adekvačiai atsakant į regione ir pasaulyje iškylančias grėsmes. Ne mažiau svarbus uždavinys – užtikrinti sėkmingą ekonominį ir socialinį valstybės vystymąsi, jos piliečių gerovės kilimą.

297. Naujų saugumo ir kitų globalių iššūkių akivaizdoje NATO yra ir bus svarbiausia ir veiksmingiausia kolektyvinės gynybos sistema, užtikrinanti valstybės saugumą, galimos agresijos efektyvų atgrasymą. Sieksime, kad NATO aukščiausiojo lygo susitikime Varšuvoje 2016 m. liepos 8–9 d. priimti sprendimai, orientuoti į stiprią kolektyvinę gynybą, organizacijos atvirų durų politiką ir kt., būtų visiškai įgyvendinti. Tęsime Lietuvos, kaip aktyvios ir patikimos organizacijos narės, įsipareigojimų užtikrinimą, siekdami įnešti tinkamą indėlį į saugumo užtikrinimą tiek savo, tiek kituose regionuose.

298. Stipri, solidari, konstruktyvi ir veiksminga ES – Lietuvos esminis interesas. Ji ir toliau lieka svarbiausiu Europos politinės, ekonominės ir socialinės raidos veiksniu. Sieksime dar aktyvesnio Lietuvos pozicijų bei valstybės interesų atstovavimo ES, pasisakome už nacionalinių valstybių vaidmens stiprinimą ES institucijose.

299. Aktyviai dalyvaudama formuojant ES išorės santykius, Lietuva ir toliau prisidės prie efektyvaus atsako į visuotinius tarptautinės aplinkos iššūkius: terorizmo stiprėjimą, migracijos krizę, kartu spręsdama ES sienų apsaugos stiprinimo ir Šengeno zonos veiklos efektyvumo didinimo klausimus, kurių sprendimai turės įtakos ES ateičiai. Mūsų tikslas – tiek ES, tiek NATO įtvirtinti bendrą sutarimą, kad išorės sienų apsauga yra visuotinis valstybių narių rūpestis. Tai leistų ne tik užtikrinti ilgalaikį pabėgėlių srauto sustabdymą, bet ir tikėtis laiku suteikiamos partnerių pagalbos atsiradus grėsmėms prie rytinės ES ir NATO sienos.

Demokratinėmis vertybėmis pagrįsti tarptautiniai santykiai – tarpusavio pasitikėjimo garantas

300. Dalyvaudama tarptautinių organizacijų veikloje, Lietuva didina savo autoritetą ir kartu, išnaudodama savo patirtį pirmininkaujant ES Tarybai, būnant JTO Saugumo Tarybos nare bei aktyviai veikdama kitose tarptautinėse organizacijose – Europos Taryboje, ESBO, siekia padaryti jų veiklą efektyvesnę ir skaidresnę, lanksčiai reaguojančią į šių dienų iššūkius.

301. Išrinkta į UNESCO Vykdomąją Tarybą 2015–2019 metais, Lietuva tęs savo pagrindinių veiklos prioritetų tarptautinėse organizacijose – žmogaus teisių apsaugos, ypač žurnalistų saugumo užtikrinimo, ir kitų klausimų – praktinį įgyvendinimą.

302. Plečiantis ES bei vienijantis Europai, ypač svarbų vaidmenį šalia tradicinės valstybių diplomatijos įgyja parlamentinė demokratija. Bendros nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento narių pastangos siekti tvirtos taikos, tvarios plėtros, geros kaimynystės yra tvirtas pagrindas ES bendros užsienio ir saugumo politikos bei Europos saugumo ir gynybos politikos tikslams pasiekti. Tvirtai pasisakome už nacionalinių parlamentų vaidmens ES stiprinimą ir parlamentinės diplomatijos plėtojimą įgyvendinant ES politikos darbotvarkę.

303. Sieksime stiprinti tarpusavio pasitikėjimu ir abipuse nauda pagrįstą politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą su didžiausiomis ir įtakingiausiomis ES valstybėmis narėmis – Vokietija, Prancūzija. Atsižvelgdami į būsimą Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš ES po BREXIT ir įvertindami šios šalies svarbą stiprinant regiono gynybinį potencialą, ekonominius ryšius bei mūsų piliečių interesus, aktyviai sieksime išlaikyti esamus glaudžius Lietuvos ir Didžiosios Britanijos saitus bei ieškosime naujų formų, užtikrinančių tolesnį bendradarbiavimą.

304. Tvaresnė integracija į euroatlantinę erdvę ir saugumo stiprinimas Rytų ir Vidurio Europos regione negalimi be gerų santykių su Baltijos ir Skandinavijos valstybėmis, Lenkija ir kitomis Vidurio Europos valstybėmis.

305. Lietuva nuosekliai veiks stiprindama Baltijos valstybių vienybę ir bendradarbiavimą, stiprins Baltijos ir Skandinavijos valstybių politinius ir ekonominius ryšius. Bendrų saugumo bei ekonominių interesų ir abipusės pagarbos pagrindu sieksime atviro dvišalio dialogo ir bendradarbiavimo su Lenkija sprendžiant esamas problemas.

Ilgalaikiai strateginiai santykiai su Jungtinėmis Amerikos Valstybėmis

306. Sieksime visomis priemonėmis stiprinti transatlantinius ryšius, Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) santykių tolesnį glaudinimą. Būtina pasiekti, kad nuolatinių JAV ir kitų NATO narių karinės pajėgos būtų nuolat dislokuotos Lietuvoje ir kitose Vidurio Europos valstybėse.

307. Mūsų strateginis interesas – užtikrinti, kad didėjančių grėsmių iš Pietų akivaizdoje nesumažėtų NATO dėmesys rytinėms euroatlantinės erdvės valstybėms.

308. Bus plečiamas ir intensyvinamas strateginis bendradarbiavimas su JAV, ypač energetikos, ekonomikos, mokslinių tyrimų ir karinio saugumo srityse. Tai vienas svarbiausių ateinančio politinio laikotarpio uždavinių, kuriam spręsti turi būti išnaudojamos visos galimybės tiek asmeninės diplomatijos, tiek tarpvyriausybinio bendradarbiavimo ir kitais pagrindais.

309. Kelsime ambicingus uždavinius aktyviai plėtojant jau pradėtus darbus, skirtus JAV įsikūrusių tarptautinių korporacijų investicijoms į Lietuvą pritraukti. Tam sieksime sustiprinti investicijų pritraukimo agentūros pajėgumus ir sinergiją su Lietuvos diplomatiniu korpusu. Aktyviai skatinsime ir prekybos su JAV augimą, ypatingą dėmesį skirdami Lietuvos eksportui.

Vertybėmis grįsta Rytų partnerystė ir santykiai su rytinėmis kaimynėmis

310. Kartu su partneriais diplomatinėmis priemonėmis sieksime, kad Rytų partnerystės valstybėse kylančios problemos būtų sprendžiamos XXI amžiui tinkamomis priemonėmis ir remiantis pagarba tarptautinei teisei, gerbiant valstybių integralumą, suverenitetą ir teisę rinktis gynybos, politines ir ekonomines organizacijas.

311. Aktyviai skatinsime Ukrainos, Gruzijos, Moldovos euroatlantinės integracijos siekius, remsime šiose šalyse vykdomas reformas bei teiksime ekspertinę paramą. Principingai ir aktyviai ginsime Ukrainos ir Gruzijos teritorijos dalių okupacijos nepripažinimą.

312. Su kitomis Rytų partnerystės šalimis – Azerbaidžanu, Baltarusija ir Armėnija – bus bendradarbiaujama pagal individualius ir ES interesus atitinkančius modelius. Esminiu santykių su Baltarusija klausimu, lemiančiu tolesnį bendradarbiavimą, išliks šios šalies vadovybės požiūris į statomos Astravo AE atitiktį branduolinės saugos reikalavimams bei žmogaus teisių padėtį šalyje.

313. Pagrindinis politikos Rusijos atžvilgiu tikslas yra skatinti šią svarbią Lietuvos kaimynę atsisakyti jėgos naudojimo, karinės agresijos ir kitų neteisėtų veiksmų tarptautinėje politikoje, grįžti prie pagarbos tarptautinės teisės normoms ir principams bei atitaisyti padarytą žalą tarptautinei saugumo architektūrai ir kaimyninių šalių suverenitetui bei teritorijos vientisumui, o vidaus politikoje nuosekliai įgyvendinti demokratijos ir teisės viršenybės principus bei gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves. Tuo pačiu metu, kiek tai yra suderinama su šiuo pagrindiniu politikos Rusijos atžvilgiu tikslu, bus toliau palaikomi pragmatiniai ryšiai su Rusija ir atskirais jos regionais ekonomikos, prekybos, investicijų, prekių tranzito, turizmo, žmogiškųjų ryšių ir kitose srityse.

Vystomasis bendradarbiavimas – padėdami kitiems, padedame sau

314. Vystomąjį bendradarbiavimą, arba prisiimtą tarptautinį įsipareigojimą teikti paramą menkiau išsivysčiusioms šalims, vertiname ne kaip pareigą ar naštą, o kaip galimybę.

315. Sieksime plėsti Lietuvos pagalbą besivystančioms šalims, stiprindami vertybinius saitus ir poveikį tradiciniams partneriams (Ukraina, Gruzija, Moldova). Be to, išnaudosime savo patirtį stiprindami Lietuvos, kaip reformų ir integracijos į europines ir euroatlantines struktūras ekspertės, įvaizdį bei paskatinsime šalis paramos gavėjas eiti būtinų reformų keliu.

316. Sieksime, kad lėšos, skiriamos vystomajam bendradarbiavimui, būtų strategiškai ir efektyviai naudojamos bei skaidriai administruojamos, atsižvelgiant į iš anksto nustatytus valstybės prioritetus.

317. Skatinsime Lietuvos partnerių dalyvavimą tarptautiniuose paramos vystymuisi konsorciumuose, bendras paraiškas finansavimui gauti iš tokių donorų kaip ES vystomojo bendradarbiavimo agentūra (EuropeAid), JAV vystomojo bendradarbiavimo agentūra (USAid) ir kt. bei bendrai veiklai prioritetinėse, Lietuvos turimam ekspertiniam potencialui perspektyviose srityse.

318. Tikslingai investuodami į infrastruktūrą, siekdami sinergijos tarp didinamo Lietuvos pasiekiamumo bei diplomatinės tarnybos pastangų rengti tarptautinius forumus bei konferencijas Lietuvoje, sieksime Lietuvai išskirtinio – moderatoriaus – vaidmens tarptautinėje bendruomenėje. Privalome laikytis aiškios ir vienareikšmės pozicijos ekologijos klausimais ir skatinti diskusijas regione, suteikdami tam reikalingas technines galimybes.

Lietuvos verslui palanki ekonominė diplomatija

319. Sieksime stiprinti ryšius su stabilios ekonomikos ir demokratinėmis šalimis Azijos regione – Japonija ir Pietų Korėja. Keliame tikslą intensyvinti glaudų bendradarbiavimą biotechnologijų, informacinių technologijų, mokslo, studijų, kultūros ir turizmo srityse. Tai leistų ne tik užmegzti artimus institucinius ryšius, bet ir padidintų Lietuvos matomumą bei patrauklumą regiono visuomenės akyse.

320. Be to, ir toliau skatinsime politinių ir ekonominių ryšių su sparčiai augančia didžiosios pasaulio ekonomikos šalimi Kinija ir jos atskirais regionais plėtrą. Pagrindiniai dvišalių santykių tikslai, nepamirštant žmogaus teisių ir laisvių klausimų, bus ekonominių ryšių plėtra ir Lietuvos potencialo išnaudojimas palengvinant Kinijos įmonių sąveiką su Europos rinkomis.

321. Aktyviai veiksime padėdami verslui plėsti eksporto rinkas įvairiuose pasaulio regionuose, įvertindami saugumo ir politinio bendradarbiavimo galimybes, tirdami naujų rinkų patikimumą ir prognozuojamumą. Perspektyviose rinkose organizuosime verslo misijas, ieškosime naujų efektyvių darbo formų. Viena iš esminių užduočių, keliamų ekonominei diplomatijai, – akcentuoti Lietuvos mokslininkų ir įmonių laimėjimus ekologijos srityje, formuojant Lietuvos, kaip ekologiją propaguojančios, inovatyvios ir sėkmingos valstybės, įvaizdį.

322. Lietuvos narystė EBPO yra vienas iš svarbiausių mūsų valstybės prioritetų artimiausiu laikotarpiu. Vykdydami reikiamas reformas, sieksime, kad Lietuva 2018 metais taptų EBPO nare.

323. Palaikydami ES ir Kanados laisvosios prekybos sutarties taikymą bei įvertindami JAV rinkos svarbą Lietuvos prekėms ir paslaugoms, pritariame JAV ir ES inicijuojamos Transatlantinės prekybos ir partnerystės sutarties tikslams, tačiau, atsižvelgdami į didžiulę šios sutarties apimtį bei sudėtingumą, prieš sutikdami su siūlomomis nuostatomis atidžiai vertinsime galimas įvairias teigiamas ir neigiamas jos pasekmes Lietuvos ūkio subjektams.

324. Sieksime, kad Lietuva aktyviai dalyvautų ES prekybos politikoje, siekiant atverti naujas galimybes Lietuvos eksporto verslui, mažinti netarifinius barjerus prekyboje su trečiosiomis šalimis.

325. Energetinis saugumas – svarbus ekonominės ir politinės nepriklausomybės elementas. Lietuva privalo aktyviai veikti stiprindama bendros ES energetikos politikos išorės matmenį ir bendrą koordinuotą dialogą su trečiosiomis šalimis.

Ryšiai su užsienio lietuvių bendruomenėmis ir efektyvi konsulinė veikla

326. Pasitelkę Globalios Lietuvos programą ir kitomis priemonėmis išlaikysime ir stiprinsime ryšius su Lietuvos diaspora pasaulyje, remsime lietuviškas organizacijas ir bendruomenes užsienyje, įvairias jų iniciatyvas, kurios padeda puoselėti ir išsaugoti lietuvišką savimonę, kalbą ir ryšį su Lietuva.

327. Nuolat atkreipsime jų dėmesį į naujas Lietuvoje atsiveriančias patrauklias perspektyvas, skatinančias grįžti į Tėvynę.

328. Daug dėmesio skirsime konsulinių paslaugų teikimo kokybės tobulinimui, įdiegdami aptarnavimo kokybės standartą, kuris prisidės prie Lietuvos piliečių ir jų teisėtų interesų apsaugos užsienio šalyse. Intensyvinsime pastangas mažinant šalių, į kurias vykstant Lietuvos Respublikos piliečiams reikia išankstinių mokamų vizų, skaičių.

Visa XVII-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa

Naujienlaiškio prenumerata