Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

Lietuvos ambasadoje JAV surengta diskusija apie sovietų nusikaltimus pokario Lietuvoje

Sukurta 2019.11.16 / Atnaujinta 2019.12.04 21:42
      Lietuvos ambasadoje JAV surengta diskusija apie sovietų nusikaltimus pokario Lietuvoje
      Lietuvos ambasadoje JAV surengta diskusija apie sovietų nusikaltimus pokario Lietuvoje
      Lietuvos ambasadoje JAV surengta diskusija apie sovietų nusikaltimus pokario Lietuvoje
      Lietuvos ambasadoje JAV surengta diskusija apie sovietų nusikaltimus pokario Lietuvoje

      Lapkričio 15 d. Lietuvos ambasadoje JAV surengta diskusija apie sovietų nusikaltimus pokario Lietuvoje. Diskusijos dalyvius pasveikino Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir ambasadorius Rolandas Kriščiūnas. Pranešimus skaitė šiuo metu su Fulbright stipendija akademinę stažuotę Columbia universitete atliekanti dr. Dovilė Sagatienė, bei Lepage centro Villanovos universitete direktorius Jason Steinhauer. Diskusiją moderavo JAV Kongreso bibliotekos teisės tyrimų centro direktorius dr. Peter Roudik.

      Ministras R.Karoblis pažymėjo, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga pasauliui atnešė taiką, tuo tarpu Lietuvai ji reiškė okupaciją ir dar vieną karą. “

      Kova prieš sovietinę okupaciją buvo vienas skausmeningiausių XX a Lietuvos istorijos periodų, kurio metu šalis prarado penktadalį savo gyventojų. Antrojo pasaulinio karo nusikaltimai turėjo Niurnbergo teismą, tuo tarpu sovietų nusikaltimai savo Niurnbergo neturejo,” sakė ministras.

      “Kalbėdami apie sovietų nusikaltimus visų pirma siekiame, kad tokie nusikaltimai niekuomet daugiau nepasikartotų ne tik Lietuvoje, bet ir bet kurioje kitoje šalyje,” sakė ministras.

      Pagrindinį pranešimą skaičiusiu D.Sagatienė analizavo Drėlingo prieš Lietuvą bylą, kurioje buvo konstatuota, kad sovietinių represinių struktūrų vykdyti nusikaltimai Lietuvoje gali būti laikomi genocidu. D.Sagatienė nagrinėjo ar ši byla gali tapti lūžiu tašku vertinant Sovietų nusikaltimus ne tik Lietuvoje, bet ir kituose okupuotose kraštuose.

      Sovietinėse represinėse struktūrose dirbęs S.Drėlingas buvo pripažintas kaltu dėl genocido. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) konstatavo, kad Lietuvos nacionaliai teismai tinkamai motyvavo savo sprendimus dėl to, kad partizanai buvo reikšminga lietuvių tautos, kaip nacionalinės, etninės grupės, dalis ir atsakomybė už genocidą prieš juos buvo įtvirtinta tarptautiniuose teisės aktuose.

      Naujienlaiškio prenumerata