Pranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę

Pranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę

Dažniausiai užduodami klausimai dėl pranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę

Kodėl ir per kiek laiko turiu pranešti apie įgytą kitos valstybės pilietybę?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos apie tai pranešti elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).  

Kaip teikiamas pranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę?

Pranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę teikiamas elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Pateikus pranešimą MIGRIS,  kartu rezervuojamas vizitas į Migracijos departamentą Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas pateikti dokumentų, kurių skaitmeninės kopijos pridėtos prie prašymo. Užpildžius pranešimą,  į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą privalote asmeniškai atvykti per 4 mėnesius nuo šio pranešimo užpildymo per MIGRIS dienos.

Užpildžius pranešimą per MIGRIS ir pasirinkus originalių dokumentų (arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas) pateikti atvykti į Lietuvos ambasadą Vašingtone, prašome registruotis vizitui internetu per šią nuorodą: https://keliauk.urm.lt/consult_registration 

Kas gresia už nepranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 532 straipsniu, nepranešimas raštu apie įgytą kitos valstybės pilietybę užtraukia baudą nuo 300 iki 850 EUR baudą.

Ar įgijęs kitos valstybės pilietybę prarasiu Lietuvos?

Lietuvos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiai.

Ar aš turiu teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu?

Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1. Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas; 
2. yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų ir įgiję kitos valstybės pilietybę;
3. yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis), iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos ir įgiję kitos valstybės pilietybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje;
4. yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis);
5. sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
6. yra asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio), iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;;
7. yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
8. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
9. yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
10. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
11. yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

Ar man netekus Lietuvos pilietybės, jos neteks ir mano vaikas (-ai)?

Jeigu vaikas Lietuvos pilietybę įgijo gimdamas, tai net vienam ar abiem vaiko tėvams netekus Lietuvos pilietybės, jis liks Lietuvos piliečiu.

Kaip sprendžiamas vaikų, kurie Lietuvos pilietybę įgijo ne gimdami, Lietuvos pilietybės klausimas natūralizacijos keliu įgytos Lietuvos pilietybės netekus jo tėvams (ar vienam iš jų) nustatyta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 28 straipsnyje. 

Ar vizito ambasadoje metu mano pateikiami prie pranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę pridėti dokumentų originalai lieka ambasadoje?

Ne, vizito ambasadoje metu prie Jūsų pranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę, pateikto MIGRIS, pridėti dokumentai sutikrinami su Jūsų atsineštais originaliais dokumentais ir gąžinami Jums. 

Sudariau santuoką su JAV piliečiu(-e) ir įgijau JAV pilietybę. Ar tai reiškia, kad galiu turėti dvigubą pilietybę?

JAV nesuteikia pilietybės savaime (ipso facto) sudarius santuoką su JAV piliečiu, todėl šis pagrindas negali būti laikomas suteikiančiu teisę Lietuvos Respublikos piliečiui gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiu.