Studijos Lietuvoje

Studijos Lietuvoje

Norėtumėte studijuoti Lietuvoje? Mielai Jūsų laukiame – atvažiuokite ir patys įsitikinkite, kaip įdomu studijuoti šalyje, kuri pirmoji Rytų Europoje įkūrė universitetą.

Lietuvoje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažįstamos užsienio valstybėse. Kasmet studijuoti ar stažuotis į užsienio šalis išvyksta per 1 000 studentų ir dėstytojų.

Valstybinėse aukštosiose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių. Tačiau paskaitos vyksta ir kitomis kalbomis, jei studijų programa siejama su kita kalba arba jeigu paskaitas skaito, kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio dėstytojai, taip pat jei studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainų atveju.

Studijų kaina

Geriausiai baigusieji vidurines mokyklas aukštosiose mokyklose patenka į valstybės finansuojamas vietas – už mokslą jiems mokėti nereikia. Tokių laimingųjų skaičių pagal studijų kryptis ar studijų krypčių grupes kiekvienais metais nustato Vyriausybė.

Kiti abiturientai gali rinktis mokamas studijas. Jų kainą nustato ir skelbia kiekviena aukštoji mokykla. Tokioms studijoms apmokėti galima gauti valstybės remiamą paskolą.

Į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojantys užsienio lietuviai skaičiuojant konkursinį stojamąjį balą gali gauti du papildomus balus: vienas balas pridedamas visiems užsienio lietuviams, dar vienas papildomas balas – užsienyje veikiančių lietuviškų bendrojo ugdymo mokyklų abiturientams. Šiuo metu už Lietuvos ribų veikia šešios lietuviškos bendrojo ugdymo mokyklos: Vasario 16-osios gimnazija Vokietijoje, Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus Lenkijoje, Maskvos Jurgio Baltrušaičio bendrojo lavinimo mokykla Rusijoje, Rygos lietuvių vidurinė mokykla Latvijoje, taip pat Pelesos ir Rimdžiūnų vidurinės mokyklos Baltarusijoje.

Į valstybės finansuojamas studijų vietas gali pretenduoti ir Europos Sąjungos valstybių narių bei Ekonominės erdvės valstybių piliečiai ir jų šeimos nariai, kiti užsieniečiai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuva. Nemokantiems lietuvių kalbos ir norintiems studijuoti šia kalba, aukštosios mokyklos gali siūlyti vienerių metų trukmės papildomus lietuvių kalbos kursus.

Studijų programos

Lietuvoje vykdomos pakopinės ir profesinės studijos. Pakopinės studijos yra dviejų rūšių – koleginės ir universitetinės.

Studijos gali būti trijų pakopų: pirmoji – profesinio bakalauro arba bakalauro, antroji – magistrantūros, trečioji – doktorantūros. Pagal formą studijos gali būti skirtingo intensyvumo – nuolatinės ir ištęstinės.

• Koleginės aukštojo mokslo studijos skirtos pasirengti profesinei veiklai. Nuolatinės studijos dažniausiai trunka trejus metus, ištęstinės – ketverius metus. Ne mažiau kaip trečdalį studijų programos sudaro praktinis mokymas. Baigusiesiems studijas suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis. Turintieji praktinės veiklos patirties ir baigę papildomąsias studijas (jų trukmę nustato kiekviena aukštoji mokykla) toliau gali studijuoti universitetų magistrantūroje. Kolegines studijas vykdo kolegijos – valstybinės ir nevalstybinės.

• Universitetinės studijos yra orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą, aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Universitetinės laipsnį suteikiančios studijų programos gali būti vientisosios, kai susiejama pirmoji ir antroji studijų pakopa, pavyzdžiui, studijuojant mediciną. Nuolatinės bakalauro studijos trunka ketverius metus, ištęstinės – dažniausiai penkerius metus. Baigę studijas absolventai įgyja bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Toliau galima tęsti studijas magistrantūroje – tai trunka 1,5–2 metus. Norintieji savo gyvenimą susieti su akademine veikla po magistrantūros gali studijuoti doktorantūroje (studijų trukmė – ketveri metai). Universitetines studijas vykdo universitetai, akademijos, seminarijos.

Lietuvoje studijų programas vykdo 22 kolegijos (10 iš jų – nevalstybinės) ir 19 universitetų (7 iš jų – nevalstybiniai).

Stipendijos

Gerai besimokantys studentai aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka gali gauti skatinamąsias stipendijas. Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys studentai taip pat gali gauti socialines stipendijas.

Studijų metai

Studijų metai dalijami į semestrus ir atostogų laikotarpius. Studijų metų, semestrų pradžią ir pabaigą, atostogų laikotarpius nustato aukštosios mokyklos. Vasaros metu studentams skiriamos ne trumpesnės kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos.