Apie ambasadą

Apie ambasadą

Lietuvos Respublikos ambasados JAV pastato istorija

Lietuvos ambasada Vašingtone – tai pati seniausia Lietuvos diplomatų darbo vieta užsienyje, Lietuvos laisvės simbolis, padėjęs visiems lietuviams išsaugoti nepriklausomybės troškimą ir išgyventi penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų iki Lietuvos valstybės atkūrimo. Ambasada pelnytai laikoma Lietuvos valstybingumo, jos diplomatinės tarnybos tęstinumo simboliu. Jos turtinga ir įvairi istorija įeis ne tik į Lietuvos, bet ir pasaulio diplomatijos istoriją.

Po Pirmojo pasaulinio karo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pats svarbiausias uždavinys, su kuriuo susidūrė nauja Lietuvos Respublika, buvo jos tarptautinis pripažinimas ir ekonominis stiprinimas. Suvokdama JAV reikšmę įtvirtinant Lietuvos valstybingumą, 1919 m. Lietuva į JAV pasiuntė pirmąjį savo atstovą Joną Vileišį. Lietuvos atstovui, neturinčiam diplomatinio statuso, 1920–1921 m. teko valstybinės svarbos ekonominė diplomatinė misija – organizuoti Lietuvos laisvės paskolos rinkimą tarp JAV lietuvių ir ruošti dirvą Lietuvos valstybės pripažinimui de jure.

J. Vileišio pradėtą darbą pratęsė Voldemaras Čarneckis (1921–1923). 1922 m. liepos 28 d. JAV vyriausybė pripažino Lietuvą de facto ir de jure. Tų pačių metų spalio 11 d. V. Čarneckis įteikė skiriamuosius raštus Valstybės departamentui. Ta diena laikoma oficialia Lietuvos atstovybės JAV veiklos pradžia. JAV pripažinus Lietuvą, jos Vyriausybei rūpėjo įsigyti pasiuntinybės pastatą. Lietuvos pasiuntinys Kazys Bizauskas (1923–1927) už 90 000 dolerių (dabar 1,1 millijonas dolerių) Vašingtono miesto 16-oje gatvėje Nr. 2622, NW, nupirko namą su dideliu, 17000 kvadratinių pėdų (1580 kv.m.), žemės sklypu. 1924 m. birželio 1 d. pasiuntinybė buvo perkelta į naujas patalpas, kuriomis Lietuvos ambasada tebesinaudoja ir dabar.

Po K. Bizausko Lietuvos laikinuoju reikalų patikėtiniu buvo pasiuntinybės darbuotojas Mikas Bagdonas (1927–1928 m. ir 1934–1935 m.), vėliau – Bronius Kazys Balutis (1928–1934), o nuo 1935 m. Lietuvos atstovo pareigas pradėjo eiti Povilas Žadeikis (1935–1957). Jis yra ilgiausiai dirbęs Lietuvos atstovas JAV, šias pareigas ėjęs iki mirties. P. Žadeikiui teko dirbti sudėtingu Lietuvos istorijos laikotarpiu, kai, po 1940 m. sovietų įvykdytos Lietuvos okupacijos, pasiuntinybė JAV sostinėje – Vašingtone - tapo vienu svarbiausiu Lietuvos diplomatinės tarnybos centrų, vykdančių atsakingą užduotį: nuolat kelti nepriklausomos Lietuvos bylos klausimą ir išlaikyti JAV nepripažinimo politiką okupuotos Lietuvos atžvilgiu.

1957–1976 m. Lietuvos laikinuoju reikalų patikėtiniu buvo Juozas Kajeckas, o nuo 1976 m. Lietuvos atstovo JAV pareigos perduotos dr. Stasiui Antanui Bačkiui (1976–1987).

1987 m., susilpnėjus S. Bačkio sveikatai, Lietuvos pasiuntinybėje Vašingtone dirbęs patarėjas Stasys Lozoraitis jaunesnysis (1987–1993) perėmė Lietuvos atstovo pareigas. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos atstovybė tapo ambasada, o S. Lozoraitis paskirtas ambasadoriumi.

Į Vašingtoną atvykusiems pirmiesiems atstovams iš nepriklausomos Lietuvos – dr. Alfonsui Eidintui (1993–1997), Stasiui Sakalauskui (1997–2001), Vygaudui Ušackui (2001–2006), Audriui Brūzgai (nuo 2007-2010), Žygimantui Pavilioniui (2010-2015), Rolandui Kriščiūnui (2015-2020) ir Audrai Plepytei (nuo 2021 m.) - teko telkti JAV paramą Lietuvos valstybės stiprinimui, jos ekonominių reformų plėtrai, užsitikrinti palaikymą euroatlantinei integracijai.

2004 m. nuspręsta atlikti pagrindinį Lietuvos ambasados remontą – restauruoti istorinį pastatą, išsaugant jo istorinę bei architektūrinę vertę, ir pristatyti priestatą, nes XX a. pradžioje statytas namas neatitiko šiuolaikinių statybos ir saugumo reikalavimų, be to, padidėjo ambasadoje dirbančių asmenų skaičius ir diplomatinės veiklos apimtis. Pastato pertvarkymo darbai baigti 2008 m.