Pilietybė
Pilietybė
Lietuvos Respublikos pilietybė – asmens nuolatinis teisinis ryšys su Lietuvos Respublika, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis.
Lietuvos Respublikos pilietybės principai
- Lietuvos Respublikos pilietybė yra grindžiama Lietuvos Respublikos ir jos pilietybės tęstinumu.
- Kiekvienas lietuvis turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, kuri įgyvendinama Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka.
- Lietuvos Respublikos pilietybė yra lygi neatsižvelgiant į jos įgijimo pagrindą.
- Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme numatytus atskirus atvejus.
- Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės.
- Lietuvos Respublikos pilietis, sudaręs santuoką su kitos valstybės piliečiu, ją nutraukęs, taip pat pasikeitus jo sutuoktinio pilietybei, nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės.
- Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, išskyrus Lietuvos Respublikos pilietybėsįstatyme nustatytus atvejus.
- Iš Lietuvos Respublikos piliečio pilietybė negali būti atimta. Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama tik Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.
- Vaiko, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, pilietybė nesikeičia pasikeitus jo tėvų ar vieno iš tėvų pilietybei.
Lietuvos Respublikos piliečių teisinis statusas
- Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas teises, laisves ir pareigas, kurias nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
- Lietuvos Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, vykdyti juose nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.
- Lietuvos valstybė gina ir globoja savo piliečius už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.
- Lietuvos Respublikos pilietis negali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
- Lietuvos Respublikos pilietis negali būti išduotas kitai valstybei, išskyrus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytus atvejus.
Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.
Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
- Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
- yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų ir įgiję kitos valstybės pilietybę;
- yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis), iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos ir įgiję kitos valstybės pilietybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje;
- yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (vaikas, vaikaitis, provaikaitis);
- sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
- yra asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio), iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;;
- yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
- yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
- yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.
Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:
- atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
- įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme numatytus atvejus (žr. aukščiau);
- Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais;
- Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo;
- įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu;
- paaiškėjus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta, grąžinta ar išsaugota (rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus; rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką; iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo bausti už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus, ar neišnyko; įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje);
- paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos pilietybės ar kitus įstatymus.
Informavimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę
Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos pranešti apie tai Migracijos departamentui prie LR VRM. Asmuo, nustatytu laiku neįvykdęs šios pareigos, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Pranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę teikiamas elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS (adresu www.migracija.lt). Pranešime apie įgytą kitos valstybės pilietybę reikia nurodyti, kada ir kokios valstybės pilietybę įgijote ir, ar atitinkate sąlygas, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Teikiant pranešimą pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas ir kitos valstybės pilietybės įgijimo datą patvirtinantis dokumentas (JAV išduotas natūralizacijos liudijimas). Jeigu atitinkate sąlygas, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, turite pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
Pateikus prašymą MIGRIS informacinėje sistemoje, per 4 mėnesius reikia asmeniškai atvykti į konsulinę įstaigą pateikti dokumentų, kurių skaitmeninės kopijos pridėtos teikiant prašymą (išankstinis Migracijos departamento vertinimas neatliekamas).
Daugiau informacijos apie pranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę pateikimą rasite čia.
Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka (lietuvių kilmės asmenims)
Asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.
Daugiau informacijos apie pilietybės suteikimą supaprastinta tvarka rasite čia, žr. Supaprastinta tvarka.
